Dažnai sutrikus šuns savijautai prieš keliaujant pas veterinarijos gydytoją, šeimininkai savo augintiniui stengiasi pagelbėti namuose. Taip elgiamasi dėl kelių priežasčių – dėl tolimo vizito laiko pas gydytoją, ar sveikatai netikėtai suprastėjus vos išvykus pasiilsėti.
Tačiau čia slypi vienas didžiausių pavojų jūsų augintinių sveikatai – “savigyda” žmonių vaistiniais preparatais. Žemiau pasidalinsiu patarimais kaip pasiruošti augintinio vaistinėlę nenumatytiems atvejams, kad vaistų nereikėtų ieškoti savojoje. Nelaukite kol jūsų augintinio sveikata pašlis – jo vaistinėlę turėkite pasiruošę iš anksto.
1. Išmatas “surišantys” preparatai.
Pirmoji pagalba augintiniui suviduriavus, tačiau jei per 2-3 dienas nematote pagerėjimo, verta pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Dažniausiai namuose naudojama “žmoginė” smecta, taip, ją naudoti galite, tačiau sveriantiems vos kelis kg smectą dozuoti sudėtinga, todėl bet kurioje veterinarijos klinikoje ar vaistinėje rasite šunims skirtų papildų viduriavimui stabdyti.
2. “Tavegyl” antihistamininiai vaistai.
Taip taip, “žmoginis” vaistas, tačiau puikiai tinka šunims, esant alerginei reakcijai, įgėlus vabzdžiui, pastebėjus gyvūno tinimą.
Skiriama dozė: 0.1 mg/kg gyvūno svorio arba 1 tabletė 10 kg svoriui.
3. Kalio permanganato sausieji milteliai.
Taip pat ir žmonių medicinoje naudojama priemonė.
Ją naudokite augintiniui nusilaužus ar įkirpus į nagą – tiesiog pasemkite miltelių sudrėkintu ausų krapštuku ir priglauskite prie kraujuojančios nago vietos.
SVARBU: Kitų kraujavimo vietų kalio permanganato milteliais nelieskite be veterinarijos gydytojo konsultacijos.
Kalio permanganato tirpalas taip pat gali tarnauti kaip dezinfekcinė priemonė. Į vandenį įberkite nedidelį kiekį miltelių (iki švelniai rausvos spalvos) ir praplaukite žaizdą.
4. Vandenilio peroksido tirpalas.
Ilgai galvojau ar šią priemonę reikia įtraukti į bendrą augintinio vaistinėlę, kadangi su vandenilio peroksidu galima lengvai “prisižaisti”, todėl šią priemonę naudokite tik su veterinarijos gydytojo leidimu!
IR NE, NE ŽAIZDOMS VALYTI! Vandenilio peroksido tirpalas veterinarijoje naudojamas siekiant gyvūną išvimdyti (pavyzdžiui kai apsinuodijama žiurknuodžiais). Kadangi laikas tokiose situacijose gyvybiškai svarbus, kartais pasiekti artimiausią veterinarijos kliniką gali būti tiesiog per vėlu. Būtent todėl pirmiau išklausę veterinarijos gydytojo instrukciją ir gavę leidimą, galite šią procedūrą atlikti namuose.
5. Elastinis lipnus pleistras ir sterilios servetėlės.
Įkandimai, įpjovimai, įsidūrimai, nudegimai… ir dar daug priežasčių kaip augintinis gali susižeisti.
Kraujuojančios žaizdos ne tik pavojingos augintinio sveikatai, atvira vieta infekcijoms pakliūti, bet ir nemažas stresas šeimininkams. Iki patekimo pas gydytoją galite užtvarstyti žaizdą namuose.
Kojinės, maišeliai, bintai lengvai nuslenka ir nukrenta, todėl lipnus tvarstis palengvina tiek šeimininkų, tiek gydytojų darbą žaizdų priežiūroje. Prieš dedant tvarstį svarbu žaizdą išvalyti, šiuo atveju pravartu turėti sterilių servetėlių, kurias suvilgę dezinfekciniu skysčiu išplausite žaizdą, bet ir palikę kelias sausas servetėles ant žaizdos, sumažinsite tvarsčio spaudimą, apsaugosite nuo infekcijos patekimo į žaizdą.
SVARBU: Tvarstyti būtina švelniai ir neperspaudžiant, nes kitu atveju galime užspausti kraujotaką!
6. Elektroninis termometras.
Temperatūra yra vienas svarbiausių rodiklių norint įvertinti bendrą gyvūno būklę, todėl gyvūno savijautą ir temperatūrą matuokite ne pagal nosies karštį ir drėgmę, o pagal termometro rodmenis. Temperatūra augintiniui matuojama rektaliai, o jos normos siekia 38-39 laipsnius. Taip pat norint, kuo mažiau pažeisti tiesiosios žarnos gleivinę, rekomenduojame naudoti termometrą lanksčiu galu.
SVARBU: Bekontakčiai infraraudonųjų spindulių termometrai nepamatuos jūsų augintinio temperatūros, dėl gausaus plaukuotumo!
Jūsų augintinis karščiuoja, jei jo temperatūra viršija 39.2 laipsnius.
7. Plastiko apykaklė arba “gaubtas”
Priemonė, kurios neišvengia beveik kiekvienas augintinis. Žaizdos “išsilaižymas” yra dar vienas mitas, kurį reikėtų greičiau pamiršti. Laižydamas žaizdas ar kitas pažeistas vietas augintinis padaro daugiau žalos, nei naudos, įnešant įvairiausių bakterijų, kurios tikrai NEskatina gyjimo, todėl turėdami gaubtą namuose gydymą pradėsite dar iki patekimo pas veterinarijos gydytoją. Patikėkite manimi, gydytojas jums už tai padėkos!
Taip pat šiais laikais gaubtų yra įvairiausių formų ir spalvų, tad jei plastikinis gaubtas per “grubus”, galima įsigyti minkštas apykakles.
8. Pincetas arba “erkių ištraukiklis”
Erkių populiacijai augant svarbu pasirūpinti ne tik profilaktikos priemonėmis, bet ir turėti kaip pašalinti jau prisiriubusią erkę.
SVARBU: visada įsitikinkite, kad tai erkė, nesumaišykite su karpomis, darinukais ar speneliais, taip taip, speneliais, beje, juos turi ir patinai.
O kaip teisingai ją ištraukti? Jei traukiate erkę pincetu, suimkite kiek įmanoma arčiau erkės galvos ir lėtai, vienoda jėga traukite į viršų. Jei traukdami erkę nutraukėte pilvelį, o galva liko įsisiurbusi, nepanikuokite, be pilvelio erkė gyventi negali, todėl galva iškris pati, svarbiausia galvytės nekrapštyti, nes taip galite padaryti daugiau žalos augintiniui.
Atkreipkite dėmesį, jog po erkės įsisiurbimo gali likti nedidelis guzelis,tačiau tai nepavojinga ir šis pradings per kelias dienas arba per kelis mėnesius.
9. Dezinfekcinis skystis
Žaizdoms valyti visada rekomenduoju dezinfekcinį skystį be alkoholio, kad procedūra būtų mažiau skausminga ir kad skystis “negraužtų” žaizdos audinių. Puikiai tiks: betadino, chlorheksidino tirpalai arba lengvai vaistinėje randami preparatai “Asept” arba “Oktiseptas”
10. Akių lašai arba veterinarinis akių valiklis.
Jei turite augintinį, tikriausiai jau žinote, kad rytais ir vakarais ant akių kampų galime atrasti fiziologinių traiškanų, tokiu atveju jas nuvalyti galime naudojant dirbtines ašaras ar specialius veterinarinius akių valiklius. Taip pat šios priemonės yra labai naudingos, gyvūnui pasirausus smėlyje ar įstrigus plaukui akyje, taip lengvai išplausime akis ir išvengsime svetimkūnių sukeliamų akių sutrikimų.
SVARBU: Niekada nenaudokite kitų preparatų akims valyti, tik tokius, kokius jums rekomendavo vaterinarijos gydytojas, kadangi nespecialiais akių plovikliais ar lašais galite savo augintiniui tik stipriai pabloginti!
